Gimtadienio sveikinimai

Gimtadienio sveikinimai


Mes pas tave sugrįžtam,
Mama, kur kartą teko laime gimti,
Kur jazminai prie vartų šlama,
Kur mus paguosi, kur apginsi…
Tu dovanok – gal per retai
Mus atneša klajūnas vėjas –
Šviesiausi Tavo mums langai –
Kas naktį lanko mus sapnai,
Kad vėl mielais takais parėjom…

Tava širdis mums reikalinga, Mama,
Ir ašara, ir lūpų šypsena.
Vaikystės žiedus garbanos šios mena,
Nors, Mama, tu kaip obelis balta.

Už rūpestį, vaikystės pievų rasą,
Jaunystės grožį ačiū Tau tariu,
Už meilę! Tuos žodžius tegu užrašo,
Kaip priesaką kartoti juos turiu.

Mes užaugom, iš namų išėjom,
Rodos, tik ilsėkis, būk rami.
O juk rūpesčių nesumažėjo
Nuo tada, kai buvome lopšy.
Pakely gimtinės medžiai šlama
Ir svaigina žiemos vėsa.
Tu labai mums reikalinga, Mama,
Laukianti, atleidžianti, gera.

Jei pasaulyje Tavęs nebūtų,
Gerumas ir meilė netektų vardų.
Nešildytų saulė, šaltiniai išdžiūtų,
Ir žemė visa apsitrauktų ledu.

Kiek daug jėgos, švelnumo ir gerumo sutelpa tavo širdy,
Kiek daug gerų darbų nudirbo tavo rankos,
Kiek daug naktų skaičiavo tavo mintys ir dejavo tik viena – tavo širdis.
Tebūna tavo vardas, tavo darbas šventas,
Tebūna tavo dienos ilgos ir džiaugsmingos,
O laikas tekartoja: „Nepalūžti, nepavargti ir gyventi, gyventi!”

Už meilę, šilumą, jaukumą,
Už giesmę vyturio, gėles, dangaus vaiskumą
Dėkoju Tau, mieloji mama, iš širdies,
Man Tavo meilės reikia nuo gimimo lig mirties.

Atleisk, jei nepastebėjom
Rasos lašelio Tavo akyse.
Jei pavargai, ne visada suspėjom…
Paskendusią vis matėm darbuose…
Tegul nors šiandien, Tavo šventės rytą,
Vasario snaigės gėlėmis žydės,
O Mūsų žodžiai dar neišsakyti
Lai Tavo širdį šiluma užlies.

Pasėdėk, parymok sidabruotą galvą parėmus,
Tolsta, tolsta gražiausi gimtinės takai:
Žinom, kad atiduotum savąją širdį,
Kad laimingi tik būtų tavieji vaikai.
O dienos liūdnos ir laimingos,
Ištirpsta džiaugsmo šurmuly.
Te nieko šiandien tau nestinga,
Aplinkui šypsos artimi…

Tau, Mamyte, mano dainos ir švelniausi žodžiai
Tau pavasario trapiausi žiedai
Tegul žydi ir šildo jie kasdien tau širdį
Ir tesuteikia stiprybės, džiaugsmo ir vilties.

Nuo žemės delno kyla žalias daigas,
Viršum galvos – padangių žydruma.
Aš bėgau prie Tavęs, kaip mažas vaikas,
Tave ir saulę šaukdamas „Mama“.
Tu man sakai, tu man kartoji, mama:
Yra keliai, keleliai ir takai,
Kuriais į širdį, kaip į bendrą namą,
Ateina žmonės – dideli vaikai.

Mes visuomet vaikai prie tavo kojų, MAMA,
Po tavo glostančia ranka mes vėl maži,
Delne Tu mūs kelius ir klystkelius neši,
Vedies atgal į erdvų, skambantį vaikystės namą.
Mes visuomet vaikai prie tavo kelių, MAMA,
Ir kaip vaikai, mes žadam būt geri,
O Tu žiūri, Tu taip šiltai žiūri,
Kaip mes apleidžiame vaikystės erdvų namą.

Vaikystė – tai margas drugelis,
Vaikystė – tai sapnas gražus,
Ji lekia kaip lengvas vėjelis
Ir greitai skaičiuoja metus.

Ačiū tau už meilę, už naktis bemiegęs,
Už švelnumą rankų, šilumą širdies.
Visada tu būsi kaip gražiausias žiedas
Gėrio ir kantrybės, džiaugsmo ir vilties.

Rieda saulytė takučiu,
Su torčiuku ant pečių,
Štai metukų jau ir du,
Su saulyte eis kartu,
Tad užpūskit žvakutes,
Jos išpildys svajones.

Rodo 121–135 of 145 posts

Grįžti į Sveikinimai