Gumšuoja miškas. Kur ne kur trobelė,
Atakusi nykiai švytinčiais langais.
Šerkšnoj liepsnoja deimantų ugnelės,
Tarytum plazdančios ant stalo žvakės,
Ar lyg vaikų maldoj nušvitę akys,
Sustojusių Kūčių džiaugsmingai įžangai.
Gumšuoja miškas. Kur ne kur trobelė,
Atakusi nykiai švytinčiais langais.
Šerkšnoj liepsnoja deimantų ugnelės,
Tarytum plazdančios ant stalo žvakės,
Ar lyg vaikų maldoj nušvitę akys,
Sustojusių Kūčių džiaugsmingai įžangai.
Pamirškime vargus ir šiandien negalvokim,
Kas buvo, ką rytoj likimas duos.
Tegu Kalėdų snaigės šoka baltą šokį,
Juk reikia mūsų sielai atgaivos.
Gersim mes su Seniu Šalčiu,
Gersim daug ir net po švenčių,
Gersim vyną, alų, “harą”, mes išlaksim visą barą.
Kai bus gėralo stoka, mums padės balta meška,
Ji seneliui paklusni, duos mums “bačką”, o gal dvi,
Duos mišrainės, duos šašlykų, švęsim nors iki Velykų!
Su gražiausia švente, Kalėdomis!
Kalėdų šventės nuskamba varpais,
Kaip visos šventės jos ateis ir vėl praeis.
Lai linksmos būna jos!
Na, o Naujais metais,
Turtingi būkite idėjom ir darbais.
Tegul su laime, su džiaugsmu,
Su paprastu švelniu juoku,
Ir dideliu tikrų draugų būriu,
Ateina gražiausios metų šventės.
Su Šv. Kalėdomis!
Kai Kūčiukai jau šalti ir visi visi girti,
Kalėdų Senio nenuvilk ir šiandien nenusimink,
Kad mėsos šiandien negausi,
Bet užtat pasmaližiausi.
Jei nemėgsti saldumynų tai išgerk raudono vyno,
Gal apsvaigsi truputuką, gal išgersi dar stikliuką.
Tik per daug neprisigerk ir eglutės nenuversk.
Su Kūčiom ir Kalėdom!
Prisiglauskim prie skubančio laiko,
Jis taip dosniai metus mums suraiko.
Tad uždegę šviesas ant Kalėdinio stalo,
Vieni kitiem palinkėkim saulėto kelio.
Kai mažas angeliukas,
Parisiglaus prie lūpų,
O basakojis sniegelis
Tipens į ledinę žiemos pasaką,
Praverk langą Jauti? Kvepia Kalėdom!
Sušilkim prie žmogiškumo – Šv. Kalėdų laužo,
Ir tie, kurie liūdni, ir tie, kurie linksmi.
Ir šilumos, lyg duonos atsikandę,
Pabūkim linksmesni, pabūkim geresni.
Te pražysta šv. Kalėdų rytą,
Stebuklingos snaigės ant langų,
Ir pušies šakelė saulėj sidabru nušvitus,
Lai pavirsta niekad negirdėtu stebuklu.
Dangus ir žemė žvaigždėmis sužiro,
Tyli naktis ramybės sklidina.
Ateik, ateik, Kalėdų Kristau,
Teaušta laimės ir vilties diena!
Tu, pažiūrėk, už lango sninga švelnumu,
Ir apkabinęs save, savo draugą, nusišypsok.
Tu, negailėk švelnumo paukščiui mažam,
Ir pastebėjęs žvaigždę danguj, kam nors dovanok.
Ir jeigu tau šiandien liūdna, būk geras, neliūdėk,
Savo svajonę, laimę likimui patikėk.
Jau Kalėdų senis lipa stogu,
Tuoj į kaminą kakos.
Jei buvai tu šiemet blogas,
Neišvengsi dovanos.
Su Šv. Kalėdom!
Ar matei speiguotą rytą,
Šalčio braižą ant langų?
Ar jautei Kalėdų dvasią,
Tyliai einančią pas mus?
Jau žvaigždė Vakarė spindi,
Laimę, džiaugsmą nešdama,
Tavo norus ji išpildo,
Per Kalėdų šventę šią.
Su Šv. Kalėdom!
Kalėdos atskubėjo, atsivežė draugų,
Draugai šalia susėdo ir buvo mums smagu.
Mes dūkome ir šėlom, dainavom ir draugavom,
Visi šalia susėdę tikrai nenuobodžiavom.
Rodo 1–15 of 61 posts