Štai ir vėl Kalėdos, štai ir vėl žiema,
Te Jus laimė lydi gėrio kupina,
Te žvaigžde ji šviečia ilgus dar metus,
Te mylėti kviečia, laimina visus.
Te nebūna niekad barnių ir gėlos,
Tegul laimė šviečia visuose veiduos.
Štai ir vėl Kalėdos, štai ir vėl žiema,
Te Jus laimė lydi gėrio kupina,
Te žvaigžde ji šviečia ilgus dar metus,
Te mylėti kviečia, laimina visus.
Te nebūna niekad barnių ir gėlos,
Tegul laimė šviečia visuose veiduos.
Kalėdų naktį tylią, kai ilsisi laukai,
Kai sniegenom ir zylėm pasipuošia langai,
Dėkodami praėjusiems, sutikdami naujus,
Visa širdim Jums linkime, kad ir kitus metus
Sutiktumėt džiaugsmingus, gyventumėt ramius,
Minėtumėt sėkmingus ir laimės kupinus.
Per baltą krištolinį taką,
Su sauja meilės ir vilties.
Teprieina prie židinio Kalėdos,
Ir teišpildo troškimus širdies.
Žiemos šarmoj sustokim pagalvoti,
Kas nuveikta, ko siekta, kaip gyventa.
Ir kaip surasti tą gražiausią žodį,
Artėjančiai dangaus ir žemės šventei.
Su Kalėdų laime, su lemties žvaigžde!
Sniegas Tavo kaime ir mano mieste.
Dovanoju pūgą, atminties snaiges
Kaip seniai tai buvo — aš ir Tu drauge.
Su Kalėdine laime, su didžiausia švente.
Tau nešu sniego saują ir bučiuoju Tave.
Kai palies veidą speigas, Tu mane prisimink.
Tau siunčiu sapne raktą — širdį man atrakink.
Žiemos taku šventės jau atėjo,
Teatneša daug laimės, džiaugsmo valandų,
Lai sunkios valandos Jums pralekia lyg vėjas,
O laimės dienos slenka pamažu.
Su Šv. Kalėdom!
Eglė, sniegas ir lemputės,
Kalakutas ir šakutės,
Tortas, žvakės, skrandžio bėdos,
Visa tai yra Kalėdos!
Kalėdos – tai stebuklų metas,
Kai žvaigždės pildo troškimus,
Kai norai būna mums pavaldūs,
Ir džiaugsmas užgožia vargus.
Tai metas, kai sušyla širdys,
Kai namuose jaukiai dega žvakelės.
Ir švelniai kvepia eglutės šakos,
O žmonės dalinasi gerumu ir meile.
Su Šv. Kalėdom!
Štai jau krenta baltos snaigės,
Tokios baltos tartum raidės.
Su baltai baltu sniegu aš linkiu daug dovanų.
Su Šventomis Kalėdomis.
Kai mažas angeliukas,
Parisiglaus prie lūpų,
O basakojis sniegelis
Tipens į ledinę žiemos pasaką,
Praverk langą Jauti? Kvepia Kalėdom!
Te baltą Kalėdų vakarą,
Jūsų širdyse suvirpa meilė,
Sieloje įsiplieskia džiaugsmas,
O protą sujaukia Kalėdinis stebuklas.
Apsnigtais takeliais rieda
Išsipusčiusios Kalėdos.
Rankose – snieguolė, žiedas,
Pamary įmintos pėdos.
Nosys prie langų prišalo
Mums, belaukiantiems senelio.
Su meškute ir zuikiu
Jis atneš daug dovanų!
Šiemet dovanų nebus, nes Kalėdų seneliui depresija!
Snieguolė jį paliko ant ledo dėl besmegenio!
O nykštukai tebešvenčia Jonines!
Bet vis tiek – linksmų šv. Kalėdų!
Lietuviškoj mūsų žemelėj
Ateina Kalėdų naktis,
Nematomi sniego varpeliai
Kiekvieną jos žingsnį skaitys.
Jau skamba, jau aidi, jau aidi
Žvaigždėta tyla ir keliai
Jau Motina Kūdikėlį glaudžia
Prie savo krūtinės meiliai.
Svajonių ir vilčių naktis.
Naktis lyg pasaka žvaigždėta,
Kalėdos nejučia ateis, tarsi stebuklas pažadėtas.
Linksmų Šv. Kalėdų!
Rodo 16–30 of 61 posts