Tegul Kalėdų naktį tylią,
Atsėlina vaikystės pasaka šventa.
O dovanų krepšelyje tebūna,
Ramybė, santarvė ir sveikata.
Šventų Kalėdų džiaugsmas
Apglėbia šiluma.
Jau artinasi šventė,
Palaimą nešdama.
Ir suvirpės vėl širdys
Nuo spindinčių kerų.
Linksmų šventų Kalėdų
Ir metų Jums gerų!
Kūčių stalas žvakelėm mirgės,
Metų vargas atrodys toks lengvas.
O namai prisipildys,
Tikėjimo, gėrio versmės.
Tu ištieski kažkam artimam,
Nuo darbų gal pavargusią ranką.
Ir širdingai linkėk,
Susitaikymo, ramybės, vilties.
Pabuski šį nuostabų Kalėdų rytą.
Atminki tuos, kam svarbus esi.
Atleisk už viską kas buvo ar nebuvo.
Juk reikia švęsti be kruopelės
Pykčio ir neapykantos širdy.
Šiltų Šv. Kalėdų!
Miega miškas, ir sodas, ir laukas.
Žiburiuoja tik eglė balta.
Kai gražiausiuoju metų sulauki,
Gera jaust artimuosius šalia.
Ir vėl Kalėdos, vėl eglutė,
Ir vėl namai pilni kvapų.
Taip noris su Jumis pabūti,
Taip noris vėl pavirst vaiku.
Mielieji mūsų, nesupykit,
Kad sveikiname vėl paštu.
Laimingų Jums Naujųjų Metų
Ir daug šviesių, sveikų dienų.
Tvarte žiurkės rengia puotą,
Girtas zuikis graužia šluotą,
Vilkas šerną miške ėda,
Visiems gera, nes Kalėdos!!!
Kai puošnios snaigės krenta žemėn tyliai,
Ir medžių šerkšnas spindi mėnesienoj sidabru.
Laimingi būkite šv. Kalėdų proga,
Laimingi būkit per Naujus Metus!
Varva vaškas nuo žvakutės,
Vartos antis ant lėkštutės,
Eina senis su snieguole,
Dovanėles dovanoja,
Jeigu geras tu buvai
Gausi šližiką dykai!
Bučiuoju, Mama, duonos kepaliuką —
Taip mokėt mane, ieškantį tiesos:
Vaikams kasdien paduodamas riekutę,
Gyvenime aš laimės jiems tikiuos.
Kalėdų džiaugsmuose aš Tau dėkoju
Už duoną pamaitinusią mane.
Tapau tikru tiesos laukų artoju
Ir moku pasisotint plutele.
Didžiulę savo pagarbą Tau reiškiu
Ir mokau pagarbos savus vaikus:
Kiekvienas dedam trupinį į laišką,
Kad meile pabarstytumei namus.
Išgirsk, Marija, Motinėlės maldą,
Kai meldžiasi suklupus už vaikus.
Dažnai gyvenimo vargai sušaldo —
Tik maldoje Ji šildo mus visus.