Būkit jūra gerumo, švelnumo ir meilės,
Kur galėtų plukdyti mažylis laivus.
Jūsų pasakų skliautais vaikystę nuvedęs
Jis užaugtų protingu, laimingu žmogum.

Būkit jūra bekraštė, išliejusi meilę,
Kur galėtų braidyti mažylis dažnai.
Ir išgirskit, jam krykštaujant, vaikišką laimę-
Būkit savo mažyliui artimiausi draugai!

Krikšto dieną prisiminę, sveikinam, Sūnau, Tave.
Auk tėvynei Tu didvyriu – būki ten, kur šauks garbė.
Mums, Sūnau, nebūsi mažas, nes juk vyras Tu esi.
Būk gyvenimui ne pažas… Tu Karalium būk širdy.

Didžiadvasis, gailestingas – gerumu pasižymėk.
Niekada nebūk klastingas – jei mylės ir Tu mylėk.
Gerbdamas kiekvieną žmogų, tapsi pats didžiu žmogum,
Tik tarp tikrų dvasios lobių rasi sau tyrus turtus.

Nepamirštamas rytas Krikštynų,
Kai vitražų šventuosius languos
Apipylė Jus Viešpats iš tyrų
Taurumu Dievo Dvasios šventos.

Jo šaltiniuos semiu meilės versme
Ir saulėtą palaimą nešu.
Rytmetinę bažnytinę giesmę
Dovanoju iš rankų Krikštu.

Spinduliuojanti saulė nušvito
Dėl dvasingo gyvenimo ryto.

Visi šiandieną susirinko
Tavęs pasveikinti, mažuti,
Bažnyčioj sukalbėt maldelę,
Uždegt ta proga po žvakutę…

Šią ypatingai gražią dieną
Baltu drabužiu pasipuošęs,
Palydimas krikšto tėvelių,
Tapti krikščioniu pasiruošęs…

Tegul vien laimė, meilė, gėris,
Tave telydi visados..
Krikšto žvakelės šildanti liepsnelė,
Te šviečia, neužgęsta niekados.

Tegu žiedai išpuoš kiekvieną šventę,
Kaip veidą puošia lūpų šypsena,
Tegu krūtinės džiaugsmas neaplenkia
Ir laimė nesibaigia niekada.

Kiekvienam gimusiam angelui Dievas užrašo:
ant delno – Laimę,
ant lūpų palieka Meilę,
širdy – Tikėjimą,
akyse – Viltį.
Lai Tave visada globoja mažas angeliukas…

Mažas vaikeli, miegoki ramiai
Krikšto žvakutė Tau švies taip gražiai.
Tau angeliukas sapnelį atsiųs,
Krikšto mamytė lopšinę niūniuos.

Šią didžią dieną rūbeliais baltais
Tu pasipuošęs lyg vyšnių žiedais.
Džiaugsis tėveliai, sveikins seneliai,
Mažas vaikelis jau Dievo sūnelis.

Baltas krikšto balandis sparneliu pamojuos,
Švelnia plunksnele Tau veidelį paglostys..
Nuo šiandien, mažyti, Tave Dievulis globos,
Sunkiausią minutę padės, ašarėles nušluostys.

Tau, vaikeli, dovanojam mes ramunių pievą,
Garbanotą debesėlį ir švelniausią vėją.
Tavo šypsena tyra, šviečia mums kaip saulė.
Tu brangiausias mums esi visame pasauly!

Besparnis angelėlis priglusta prie krūties,
Švelniausios žemėj rankos jį glaudžia prie širdies.
Ir motiniška ašara išnyksta vystykluos,
Na, štai ir susitikote gyvenimo keliuos.