Iš meilės ir vilties
Iš jausmo ir minties,
Po mėlynu dangum
Gimei, gimei žmogum.

Tau šypsosi tėvai
Mojuoja tau klevai
O kiek aplink žiedų
O kiek gražių vardų.

Greičiau, greičiau eime
Ta žydinčia žeme,
Į vardą atsiliepki,
Paukščiu į šauksmą bėk
Į šviesą atsisuk ir tik laimingas(a) būk.

Žiūrime mes į mažiulį ir svarstome kuo jis bus: artistu, kariu, mokslininku, o gal kokiu laureatu… Tačiau nepriklausomai kokios žvaigždės jam be šviestų svarbiausiai svarbiausia, kad viena iš jų būtų tikro Žmogus žvaigždė. Nors tai ne profesijos žvaigždė, bet be jos bet kas tampa niekuo. Linkime, kad tokia žvaigždė vaikeliui visuomet rodytų kelią…

Iš mažučio- į didutį.
Iš silpnučio – į galingą.
Iš gležnučio – į stipruolį.
Auk, vaikeli, būk linksmuolis,
Būki sveikas ir labai laimingas!

Krikšto tėveliams palinkėsim sėkmės,
Jie rūpintis krikšto vaikeliu turės,
Paguosti nelaimėj ar dalintis džiaugsmais,
Visad patarti, būt geriausiais draugais.

Mamos šypsny atgyja pasakos, lopšinės,
Žaislai prasijuokia kartu su tėveliu.
Mažuti, stiebkis, auk didutis,
Tavęs daug laukia nuostabių dienų.

Linkiu, kad geri ir gražūs būtų žmonės,
Kuriuos tu sutiksi,
Kad visuomet būtų namai,
Kuriuose Tavęs laukia,
Kad visuomet būtų rankos,
Kurios nori tave apkabinti,
Kad būtų daug dienų,
Dėl kurių norėtųsi gyventi!

Meiliai šypsosi saulute
Skleidžias mėlyna žibute,
Čiulba linksmas vyturys,
Džiaugsmas beldžias į duris:
Šiandien krikštytas, vaikeli,
Tavęs laukia ilgas kelias.
Kai paaugsi, sutvirtėsi
Ir tėveliams tu padėsi.

Jei tik galėčiau,
Nuskinčiau mėnulį iš nakties tamsaus dangaus.
Jei tik galėčiau,
Nusegčiau visas žvaigždes, kurias patiesčiau tavo sapnuose.
Jei tik galėčiau,
Neščiau ant savo delnų tave per gyvenimo kelią, kurį deja,
Tau pačiai įveikt reikės, dukrele.

Nušviesk bažnyčią savo šypsena,
Šiandien išaušo tavo Krikšto diena,
Te nuplaus Tavo kaktą šventas vanduo,
Nusiris nuo širdies nuodėmingas akmuo.

Sveikinam Tave, Dukruže,
Su saulėtekiais rausvais,
Su audra, kur bangos lūžia
Plaukia buriniais laivais.

Linkim Tau sparnuoto skrydžio,
Mėlyno vilčių dangaus
Ir svajonių tokio dydžio,
Kokios būna tik žmogaus.

Mylim Tave, Krikšto Dukra,
Viliamės tokios lemties,
Kurios siekiai nesužlunga,
Nes jai Dievas kelią ties.