Lotyniški posakiai

Lotyniški posakiai


Sæpe nihil inimicius homini, quam sibi ipse.
Dažnai žmogus pats sau didžiausias priešas.

Una domus non alit duos canes.
Vienam namui nereikalingi du šunys.

Roma locuta, causa finita.
Roma pasakė – ginčas baigtas.

Ultra posse nemo obligatur.
Niekas neįpareigojamas daryti neįmanomo.

Quod hodie non est, cras erit.
Ko šiandien nėra, rytoj bus.

Ubi fumus, ibi ignis.
Kur dūmai, ten ugnis.

Tempus vulnera sanat.
Laikas gydo žaizdas.

Tempora mutantur nos et mutamur in illis.
Laikai keičiasi, ir mes su jais keičiamės.

Honores mutant mores, sed raro in meliores.
Aukštos pareigos keičia įpročius, bet retai gera linkme.

Est solitudo mater sollicitudinis.
Vienatvė yra nerimo motina.

Dum recte vivis, non curas verba malorum.
Kol gyveni dorai, nesijaudini dėl piktų kalbų.

Divide et impera!
Skaldyk ir valdyk!

Copia ciborum subtilitatem animi impedit.
Maisto perteklius sielos švelnumą gniuždo.

Malo cum dignitate potius cadere, quam cum ignominia servire.
Kur kas geriau garbingai žūti, negu negarbingai vergauti.

Cogitationis poenam nemo patitur.
Niekas neturi būti baudžiamas už (savo) mintis.

Rodo 166–180 of 312 posts

Grįžti į visas Mintis