Plaukuose jau sužvilgo sidabras,
Bet tai nieko – gražesnis tapai.
Tavo meilės šypsnių paliesti
Dideli juk užaugom vaikai.
Aš už daug ką turiu tau dėkoti:
Ir už meilę, kurią man davei,
Ir už tai, kad išmokei šypsotis,
Ir už tai, kad beslystant laikei.

Taip gera pabūti tėvelio draugijoj,
Kalbėt apie sodžių, klausytis dainų,
Žiūrėti į giedrą ir linksmą jo veidą.
Paglostyti tvirtas raukšlėtas rankas,
Žinoti, kad šito pasaulio draugijoj
Mane saugo mylinčio tėvo malda.

Tėveli, tegul tava širdis ilgai liepsnoja,
Lai tvirtas žingsnis nesustoja,
Lai darbščios rankos gėrį sėja –
Gyvenimą tik įpusėjai!

Tėvų namai – brangiausias lizdas,
Švenčiausia Žemėje vieta.
Tegul likimo nuožmūs vėjai
Čia neužklysta niekada.
Tegul tėveliams mylimiesiems
Bus šilta ir jauku namuose,
Tegul dar šimtą laimės metų
Raiba gegutė iškukuos.

Mielas Tėveli, tavo stiprybė nugali viską, tavo meilė sušildo jausmus..
Tų žmonių, kurie tave brangina – nes brangini ir Tu mus.
Tu augini ((dvi)) šakas augančias iš tavo storo kamieno..
Jau greit reikės paleist rankas, o mes dėkosim savo Tėčiui..
Su nuostabia švente! Su Tėvelio dienele!

Tėve, tėtuk, tėveli, tegul Tavo gyvenimas būna ilgas ir giedras, tegul tavo gerose akyse šviečia tik laimės žiburėliai. Su Tėvo diena.

Kol mes neužaugam, mes niekada nežinom, ar bent pilnai įsivaizduojam, koks nuostabus yra Tėtis – geras, išmintingas. Mes paprasčiausiai diena iš dienos priimam tai, ką jis aukoja dėl mūsų, nes mus myli. Bet kai mes užaugam ir pagaliau suprantam, kiek daug iš tikrųjų jo meilė reiškė, ir koks rūpestingas jis buvo. Ir visa tai Tau, Tėti, tai grįžta su linkėjimais, kurių tu nusipelnei. Ir dar daugiau, nes negali būti mielesnio tėčio, negu tas, kuriam šie linkėjimai skirti. Turėti tėtį kaip Tu – tai turėti šiltus prisiminimus iš praėjusio laiko. Turėti Tėtį kaip tu – viena iš gyvenimo šventybių.

Mintie, pilna linkėjimų šviesos,
Skrisk pūko lengvumu pas širdžiai mielą…
Nutūpus ant ramios jausmų bangos,
Jam išdainuoki tai, ką kalba mano siela…
Su tėvo diena!

Ačiū Tau, Tėveli, už jaunystę mūsų,
Už polėkį, laimingąsias dienas,
Už meilę, kurią gavome iš Jūsų,
Už viską dėkojame mes iš širdies.

Tėvo dienos kerintį rytą
Puošim gražiausiais lelijų žiedais,
Žodžiais, anksčiau niekada nesakytais,
Ir širdžių šiluma, lyg rubinais brangiais.