Dieną – žuvėdros lieptą rentė
Ant upės neramių krantų,
Ir lieptas suvedė gyventi,
Ir juoktis, ir liūdėt kartu.
Tegul nebūna ašarų karčių
Ir lūpų, sukąstų lyg skausmo.
Tegul Jūsų širdyse rusens
Didysis meilės jausmas.
Dieną – žuvėdros lieptą rentė
Ant upės neramių krantų,
Ir lieptas suvedė gyventi,
Ir juoktis, ir liūdėt kartu.
Tegul nebūna ašarų karčių
Ir lūpų, sukąstų lyg skausmo.
Tegul Jūsų širdyse rusens
Didysis meilės jausmas.
O dviese juk geriau,
Ir saulę šviečia maloniau,
Ir gėlės žydi skaisčiau.
Bet dviese ir sunkiau –
Gyventi reikia jau už du,
Kentėt ir džiaugtis vėl kartu.
Paimki ilgesį, kaip kūdikį nuo rankų
Palieski lūpas bučiniu švelniu,
Juk pasitaiko, kad tampi toks menkas
Kai trūksta tiktai žodžių nuoširdžių
Mes sutarėm kartu nešt sunkią naštą
Būt viens kitam ir broliu ir draugu,
Ir iškentėti viską ir suprasti,
Paguost viens kitą, kai labai sunku.
Užaugs vaikai, paliks kaip paukščiai lizdą,
Mūs plaukus laikas sidabru papuoš.
Brangusis būkime širdim jauni mes visad,
Kaip žaluma pavasario miškuos.
Dvi širdys kaip viena lai plaka,
Te nedreba audroj ir vėjy,
Suraskite į laimę taką, –
Drauge žygiuodami, Jaunieji!
Skamba varpinės rotušių bokštuos!
Trimituoja danguj Angelai!
Veža piršlį melagį Jo pokštuos
Sidabriniai jaunikio žirgai.
Lyg šventykloje žvakė įkaitus
Tirpsta laimė balta suknele.
Tyra meilė nutvieskus Jos veidus
Vainikuos aureole šventa.
Jau likimas Jums žiedus sumainė,
Jau prisiekta mylėt amžinai.
Tegul būna graži Jūsų meilė,
Tegul gimsta Jums gražūs vaikai.
Tad dalinkitės Judu vargais,
Ir laimės mažytę dalelę.
Viską, viską dabar jau perpus,
Visą ilgą gyvenimo kelią.
Kai eisit, eikit tik kartu per žemę
Siaurais takeliais eikit kur šviesiau
Apsaugokit viens kitą nuo audrų ir vėjų
Lašelį laimės gerkite pusiau.
Ir sumainykim aukso žiedus
Pakelkime sklidinas taures.
Kodėl tau ašara auksinė rieda,
Juk tai tik kelio vidurys.
Vaikų sulauksite jau greitai,
Pažinsite gyvenimo kančias.
Jaunyste, kur tu jau pabėgai
Gražinkite man tas dienas.
Te Jus meilė, kaip jūra gili, niekuomet neišsenka.
Tai išsemt ir užšaldyt, tegul niekas jėgų nesuras.
Tiesia (….jo vardas) rankas,
Duoki, (…jos vardas), jam ranką!
Ir keliaukit kartu į bekraštes draugystės marias.
Tegul Jūsų laimės žiburys būna aukštai, sunkiai pasiekiamas, bet ryškus ir niekada negęstantis.
Gyvenkit laimingai metų visą šimtą
Su manim bendraukit – sukurkit šeimą rimtą.
O dabar kreipiuosi aš tik į jaunuosius
Ir gandrišką paslaptį Jiems abiem išduosiu.
Mat aš gandras senas ir visad taip būna
Kas manęs paklauso tam atnešu sūnų.
O kada praeina dar keli meteliai
Aš mamytės džiaugsmui atnešu dukrelę!
Amžinos laimės linki jums Gandras.
Būkite vienas kitam saulė – ji kelia nušviečia.
Būkite vienas kitam rasa – ji dulkės nuo kaktos nušluosto.
Būkite vienas kitam vandeniu – jis ištroškusį pagirdo.
Būkite vienas kitam draugu, tikru draugu, kuris gyvenime viską atstotų.
Tegul niekad neišblėsta krūtinėj jausmai,
Tegul bendri jums būna vargai ir džiaugsmai
Ir net tada, kai meilė mašinos reguliuos
Mes tikime, kad jūsų meilė žydės be paliovos.
Kai būdami senukai sapnuosit anūkus
Su meile prisiminkit praėjusius laikus.
Mes vėl visi suplauksim į jūsų vestuves:
Pirma į Sidabrines,vėliau į auksines.
Gyvenimas tebūna ilga, šviesi daina
ir laimė tikra – lyg taurė sklidina.
Rodo 31–41 of 41 posts