Vestuvių tostai

Svetimšalis žmogus mieste sutiko vaikiną su mergina ir paklausė:
– Kaip jūsų kalba pasakyti: „Aš tave myliu”? Vaikinas tylėdamas stipriai apkabino merginą ir tarė:
– Štai kaip kalba apie meilę mūsų krašto žmonės!
Tad pakelkime taurę už meilę, kuriai nereikalingi jokie žodžiai!

Vaikinas vedė beprotiškai dailią merginą. Po pirmos vestuvinės nakties ji jam sako:
– Brangusis, mes turėsime tris nuostabias dukreles.
– Kaip tai, – stebisi vyras. Iš kur žinai, kad mergaitės, ir kodėl iš karto tris?
– Na, jos dabar pas mano mamą…
Tad išgerkime už tai, kad jaunavedžių šeima greitai pagausėtų…

Dzūkas ir suvalkietis buvo pakviesti į vestuves. Jų vietos už vestuvinio stalo buvo šalia ir jie ėmė kalbėti apie vestuvines dovanas jaunavedžiams.
– Aš atvežiau arbatos servizą dvylikai asmenų, – kukliai prisipažino dzūkas.
– 0 aš, – išdidžiai pareiškė suvalkietis, – atboginau arbatai pilstyti tinklelį su aštuoniasdešimt aštuoniomis skylutėmis.

Tad pakelkime taures už atneštas svečių dovanas ir jų įteikėjus!

Pajauniams ir uošvei girdint, jaunikis kategoriškai pareiškė:
– Reikalauju, kad tiksliai būtų paskirta sutuoktuvių valanda. Noriu, kad gerai pavaišintumėte mano visus draugus.
Jaunikiui išėjus iš kambario, nepatenkinta būsimoji uošvė dukrai sako:
– Tik pasigėrėk, koks įsakinėtojas atsirado! Ar ne per daug tų žentelio norų?!
– Nieko, mamyte, – atsakė dukrelė. – Tai paskutinė jo valia.

Pakelkime taures už tai, kad vyras namuose galėtų pareikšti ne tik paskutinę savo valią.

Paukščiai turi sparnus, bet neturi svajonių,
Žmonės turi svajonių, bet neturi sparnų..
Išgerkim, kad visos svajonės turėtų sparnus!

Jeigu norite būti laimingi savaitę – auginkite gėles,
Jeigu norite būti laimingi metus –
auginkite medžius,
Jeigu norite būti laimingi visą gyvenimą – auginkite vaikus.

Te Jūsų laimė niekad neišsenka,
Te aukso žiedo nedengia šarma.
Te meilė Jūsų lobiu tampa
Ir būna neiškeičiama!

Studentas įsimylėjo estetikos profesoriaus dukrą. Ši irgi nebuvo jam abejinga. Tačiau jiedu susitikinėdavo tik tada, kai merginos tėvas skaitydavo paskaitas universitete. Studentui teko rinktis paskaitas arba pasimatymus.
Baigiantis semestrui, jis ateina įskaitos:
– Bet aš tamstą matau pirmą kartą, nustebo profesorius. Nė karto nepastebėjau savo paskaitose. Kaip, jaunuoli, drįsti ateiti įskaitos nesusipažinęs su mano estetinėmis pažiūromis.
– Pone profesoriau, – gyvai atsakė studentas, – aš visą tą laiką studijavau tobuliausią jūsų kūrinį!
Pakelkime taures už tobuliausios estetikos kūrinius – už merginas!

Būkite tuo, kas esate:
Gražūs, tyri, dar nepraradę vaikiškumo..
Būkite lyg muzikos garsai:
Švelnūs, guodžiantys kiekvieno širdį..
Būkite žvaigždėmis, randančiomis kelią į gėrį..
Būkite žmonėmis – mylinčiais vienas kitą!

‘- Kaip tu manai, kai mudu susituoksime, ar tavo tėtis leis iš namų pasiimti pianiną?
– Žinoma, tai jis man iškėlė kaip būtiną sąlygą.

Pakelkime taures už muziką, dainą. Pasinaudodamas proga norėčiau paprašyti muzikantų atlikti …..

Valtyje plaukioja vyras ir moteris.
Antrą dieną plaukioja tas pats vyras, bet kita moteris.
Trečią dieną – tas pats vyras, bet kita moteris.
Tad išgerkime už pastovius vyrus ir nepastovias moteris.

Šeimyninis gyvenimas yra subtilus muzikos instrumentas, be to – styginis. Neįtempsi – neskambės, pertempsi – stygos nutrūksta. Viskas turi būti gerai sustyguota.
Sveteliai, išgerkime už tai, kad mūsų jaunavedžiai puikiai sustyguotų savo šeimyninį instrumentą.

Princas pamilo princesę.
Karalius, kaip meilės ženklą, įsakė princui atnešti motinos širdį.
Princas nužudęs motina ir išėmęs širdį išskubėjo pas karalių.
Beskubėdamas suklupo ir išmetė motinos širdį. Tada širdis švelniai paklausė:
– Ar neužsigavai, sūnau?
Pakelkime taures už motinų širdis, kurios niekada nepamiršta savo vaikų.

Vieno filosofo paklausė – kas yra meilė?
Filosofas taip atsakė:
– Meilė, tai vienas bučinys, du bučiniai, trys bučiniai, keturi bučiniai, trys bučiniai, du bučiniai, vienas bučinys…
Bet dabar bučiniai, galima sakyt, išsigimę. Dar neseniai moterys ir merginos alpdavo nuo bučinių. Ak, kur dingo tos moterys, kurios alpdavo?
Tačiau moterys atsikerta – ak, kur dingo tie vyrai, nuo kurių bučinių moterys alpdavo?
Tai kaip patikrinti, kas teisus?
Yra tik vienas būdas, tam patikrinti: pakelkime taures už tokius bučinius, nuo kurių alpstama ir pabučiuokime kaimynus ir kaimynes prie stalo!