Bėga metai kaip paukščiai pro šalį.
Raizgos raukšlės ir bąla plaukai.
Tik širdis patikėti negali,
Kad taip greit jie galėjo praeit.
Ir žvelgi tu su nuostaba kartais
Į suaugusius savo vaikus.
Negali patikėti, kad skamba
Anūkėlės balselis švelnus.
Bet gal šito žmogui pakanka –
Kad į ateitį žvelgtų ramus…
Kai Tu šalia – ramu, saugu ir gera,
Kai Tu toli, Tave mintim seku,
Kely pavargę, grįžtame į salą
Sutvertą iš vaikystės ir sapnų,
Kad dar kartelį prie Tavęs prisėsti,
Pažvelgt į viską Tavo akimis
Ir prie gerumo Tavo prisiliesti
Kaip, kad vaikystėj, Tėve,- širdimis.
Mielas Tėveli, tavo stiprybė nugali viską, tavo meilė sušildo jausmus…
Tų žmonių, kurie tave brangina – nes brangini ir Tu mus.
Tu augini (dvi) šakas augančias iš tavo storo kamieno…
Jau greit reikės paleist rankas, o mes dėkosim savo Tėčiui…
Su nuostabia švente! Su Tėvelio dienele!
Plaukuose jau sužvilgo sidabras,
Bet tai nieko – gražesnis tapai.
Tavo meilės šypsnių paliesti
Dideli juk užaugom vaikai.
Aš už daug ką turiu tau dėkoti:
Ir už meilę, kurią man davei,
Ir už tai, kad išmokei šypsotis,
Ir už tai, kad beslystant laikei.
Galiu prie kojų tavų atsiklaupti,
Tavo ranką laikyti delne,
Tiktai viena, Tėveli, manęs neišmokei-
Kaip dėkoti nežinome Tau!
Idealo tavy neieškojau, dėkui tau vien už tai,
Kad buvai, kad išmokei “stovėti ant kojų”
Ir visad pirmas ranką tiesei…
Kad tavieji namai tapo mano nuostabiausiu vaikystės lopšiu,
Kad parodei man pavyzdžiu savo,
Kaip išlikti žmogum tarp žmonių.
Tėveli, noriu, kad žinotum, jog esu labai laiminga būdama tavo dukra.
Linkiu, kad tavo svajonės pildytųsi,
džiaugsmingos akimirkos lydėtų kiekvieną tavo žingsnį,
o sveikata niekada nekeltų rūpesčių.
Niekada nepamiršk, koks brangus man esi! Su Tėvo diena.
Kai mažytė buvau,
Supavai liuliavai…
Kai suaugus tapau,
Patarimų davei.
Prie tavųjų pečių,
Tartum sienos tvirtos,
Prisiglausti galiu
Ir dabar nuolatos…
Akyse tavose,
Visad meilę regiu,
O smagiausia tada,
Kai mes būnam kartu!
Pasaulis toks didelis, tiek daug kelių.. Juose pasiklysti man būtų baugu,
Tačiau su tavim aš keliaučiau visur – Mus žmonės pamatę sakytų:
„kur Tas linksmas vaikutis su savo tėčiu, Ar jiedu nebijo piratų piktų?”
O aš atsakyčiau: „Tėvelio ranka Bet kokį begėdį sutramdytų.
Va! Jisai dar teisingas, švelnus ir dosnus, Štai toks mano tėtis – be galo šaunus!”
Kaip tau atsidėkoti
Šiandieną sumaniau.
Lakštutės skambią giesmę,
Skiriu, tėveli, tau!
Tau iš širdies sveikatos, laimės palinkėsim,
Žieduotos nuotaikos ir metų tau šviesių,
Kad tartum rožė nuostabiai žydėtum,
Per sunkų darbą pelnęs pagarbą visų.
Iš Tavęs išmokome kantrybės.
Iš Tavęs išmokome tiesos.
Ąžuolo ir geležies stiprybės,
Meilės darbui, duonai pagarbos.
Tėti, tu mano laimė,
Tu mano džiaugsmas,
Tu mano gyvenimas.
Su tėvo diena!
Mintie, pilna linkėjimų šviesos,
Skrisk pūko lengvumu pas širdžiai mielą…
Nutūpus ant ramios jausmų bangos,
Jam išdainuoki tai, ką kalba mano siela…
Su tėvo diena!
Lašas prakaito ant smilkinių
Ir giedra akių šviesa.
Išskaptuotos laiko skaptuku,
Šypsosi raukšlelės kaktoje.
Tyliai vaikštai sodo takeliu.
Ar tai apie mus, tėveli, vis mąstai?
Kad ir kaip pavargę nuo darbų
Skuba į gimtus namus sugrįžt vaikai
Atsigerti šulinio vandens,
Atsisėst po klevu šakotu,
Prisiglausti, tėve, prie tavęs.
Kad stiprios sveikatos tau Dievulis duotų.
Kai mažytė buvau,
Supavai liuliavai..
Kai suaugus tapau-
Patarimu davei.
Prie tavųjų pečių-
Tartum sienos tvirtos,
Prisiglausti galiu
Ir dabar nuolatos..
Akyse tavose,
Visad meilę regiu,
O smagiausia tada-
Kai mes būnam kartu!!
Brangus ir mylimas, Tėveli,
Nutieski man likimo kelią,
Sušildyk patarimais ir glėbiu…
Aš Tavo amžina dukrelė,
Todėl tikrai man širdį gelia,
Kai pasiilgusi Tavęs, verkiu…
Linkiu, kad vėjas neužpūstų
Tikėjimo ir laimės būsto,
Kur tu priglausi nuoširdžiai mane…
Lai niekad pūgos neužpusto
Namų, kur su aušra nubustų
Geroji Tėviška širdies valia.
Rodo 1–15 of 42 posts