Tėvo dienos sveikinimai

Tėveli, tu atnešei saulę su motinėle delnuos…
Atnešei su džiaugsmu, viltimi ir meile.
Tu pats geriausias tėvelis pasaulyje!
Tėveli – su galinga, nerealiai linksma švente!!!

Pailsėk minutėlę, prisėski, tėveli,
Motinėlė jau laukia sugrįžtant pietų.
Pasiilgom tavęs ir suskridome vėlei
Pasidžiaugti tavimi ir namų jaukumu.
Puošia rasos akis, tu suki jas į šoną,
O kukli šypsena šildo mūsų jausmus.
Ir taip miela matyt tave raikantį duoną,
Kad tik būtų sveikatos, o džiaugsmo netrūks.

Kitiems galbūt esi žmogus eilinis,
Bet man, tėveli, tu vienintelis esi,
Nes tavo stiprios rankos kėlė iš klampynės,
Kai niekas netikėjo – tu tikėjai manimi.
Žinok, brangusis, tu mano širdy
Kiekvieną dieną kaip stiprybė gyveni.

Užtrauk, tėveli, linksmą dainą,
Tą, kur dainuodavai po darbo vakarais.
Aš noriu įsiminti tavo veidą,
Prisėst ant kelių, lyg vaikystėje kadaise.
Bet mano vietoj anūkėliai sėdi,
Ir gera juos matyt tavam glėby.
Linguoja senas klevas palei svirtį
Ir pinasi šiltų jausmų gija širdy.

Tu visų pirma buvai žmogus
Besimokantis iš daromų klaidų,
Visų antra – tėvas nuostabus,
Besirūpinantis saugumu vaikų.
Nevisad suprasdavau tave
Ir pritardavau ne visada aš tau,
Bet visad žavėjausi tavo vidine jėga,
Kuri keldavo, suklydus vesdama toliau.
Tu sugriaudavai tuščius idealus,
Mokydamas džiaugtis tuo, kas realu.
Tu visų pirma buvai žmogus,
Besimokantis iš daromų klaidų.

Paimk ant rankų mielas tėti!
Aš noriu saulės pažiūrėti.
Jinai už debesėlio ten bus,
O tu tėtuk, tikrai stiprus.
Stipriais pečiais uždenk nuo vėjo,
Kol dar aš maža bėginėju.
Aš tau meilę dovanosiu,
Užaugus aš tave globosiu…

Metų rūpesčius kantriai nešei,
Visus maloniai sutikdavai prie slenksčio,
Atradęs gerą žodį, išmintingą patarimą.
Turtingi esame Tavo rūpesčiu ir meile,
Laimingi būdami kartu.
Tad tegul dar žydi Tavo gyvenimas,
Te sielvartas neskaudina širdies.
Linkim sveikam ir laimingam sulaukt
Dar kitos Tėvo dienos.

Brangus ir mylimas, Tėveli,
Nutieski man likimo kelią,
Sušildyk patarimais ir glėbiu…
Aš Tavo amžina dukrelė,
Todėl tikrai man širdį gelia,
Kai pasiilgusi Tavęs, verkiu…
Linkiu, kad vėjas neužpūstų
Tikėjimo ir laimės būsto,
Kur tu priglausi nuoširdžiai mane…
Lai niekad pūgos neužpusto
Namų, kur su aušra nubustų
Geroji Tėviška širdies valia.

Kol mes neužaugam, mes niekada nežinom, ar bent pilnai įsivaizduojam, koks nuostabus yra Tėtis – geras, išmintingas. Mes paprasčiausiai diena iš dienos priimam tai, ką jis aukoja dėl mūsų, nes mus myli. Bet kai mes užaugam ir pagaliau suprantam, kiek daug iš tikrųjų jo meilė reiškė, ir koks rūpestingas jis buvo. Ir visa tai Tau, Tėti, tai grįžta su linkėjimais, kurių tu nusipelnei. Ir dar daugiau, nes negali būti mielesnio tėčio, negu tas, kuriam šie linkėjimai skirti. Turėti tėtį kaip Tu – tai turėti šiltus prisiminimus iš praėjusio laiko. Turėti Tėtį kaip tu – viena iš gyvenimo šventybių.

Kai sunku, prisimenu vaikystę,
Užsimerkiu ir matau gimtus namus:
Sėdi tu, mama, o aš tarsi artistė
Jums rengiu juokingus spektaklius.

Arba atmenu, kaip nešdavai per pievą,
Mokydamas džiaugtis skrendančiu paukščiu.
Man suprast padėjai keistą vėjo kalbą
Ir įvertint tai, ką jau seniai turiu.

Tėve, tėtuk, tėveli, tegul Tavo gyvenimas būna ilgas ir giedras, tegul tavo gerose akyse šviečia tik laimės žiburėliai. Su Tėvo diena.

Idealo tavyje neieškojau,
Dėkui tau vien už tai, kad buvai,
Kad išmokei „stovėti ant kojų”
Ir visad pirmas ranką tiesei…
Kad tavieji namai tapo mano
Nuostabiausiu vaikystės lopšiu,
Kad parodei man pavyzdžių savo,
Kaip išlikti žmogum tarp žmonių.

Mielas Tėveli, tavo stiprybė nugali viską, tavo meilė sušildo jausmus..
Tų žmonių, kurie tave brangina – nes brangini ir Tu mus.
Tu augini ((dvi)) šakas augančias iš tavo storo kamieno..
Jau greit reikės paleist rankas, o mes dėkosim savo Tėčiui..
Su nuostabia švente! Su Tėvelio dienele!

Tėvų namai – brangiausias lizdas,
Švenčiausia Žemėje vieta.
Tegul likimo nuožmūs vėjai
Čia neužklysta niekada.
Tegul tėveliams mylimiesiems
Bus šilta ir jauku namuose,
Tegul dar šimtą laimės metų
Raiba gegutė iškukuos.