Tėvo dienos sveikinimai

Brangus ir mylimas, Tėveli,
Nutieski man likimo kelią,
Sušildyk patarimais ir glėbiu…
Aš Tavo amžina dukrelė,
Todėl tikrai man širdį gelia,
Kai pasiilgusi Tavęs, verkiu…
Linkiu, kad vėjas neužpūstų
Tikėjimo ir laimės būsto,
Kur tu priglausi nuoširdžiai mane…
Lai niekad pūgos neužpusto
Namų, kur su aušra nubustų
Geroji Tėviška širdies valia.

Kol mes neužaugam, mes niekada nežinom, ar bent pilnai įsivaizduojam, koks nuostabus yra Tėtis – geras, išmintingas. Mes paprasčiausiai diena iš dienos priimam tai, ką jis aukoja dėl mūsų, nes mus myli. Bet kai mes užaugam ir pagaliau suprantam, kiek daug iš tikrųjų jo meilė reiškė, ir koks rūpestingas jis buvo. Ir visa tai Tau, Tėti, tai grįžta su linkėjimais, kurių tu nusipelnei. Ir dar daugiau, nes negali būti mielesnio tėčio, negu tas, kuriam šie linkėjimai skirti. Turėti tėtį kaip Tu – tai turėti šiltus prisiminimus iš praėjusio laiko. Turėti Tėtį kaip tu – viena iš gyvenimo šventybių.

Kai sunku, prisimenu vaikystę,
Užsimerkiu ir matau gimtus namus:
Sėdi tu, mama, o aš tarsi artistė
Jums rengiu juokingus spektaklius.

Arba atmenu, kaip nešdavai per pievą,
Mokydamas džiaugtis skrendančiu paukščiu.
Man suprast padėjai keistą vėjo kalbą
Ir įvertint tai, ką jau seniai turiu.

Tėve, tėtuk, tėveli, tegul Tavo gyvenimas būna ilgas ir giedras, tegul tavo gerose akyse šviečia tik laimės žiburėliai. Su Tėvo diena.

Idealo tavyje neieškojau,
Dėkui tau vien už tai, kad buvai,
Kad išmokei „stovėti ant kojų”
Ir visad pirmas ranką tiesei…
Kad tavieji namai tapo mano
Nuostabiausiu vaikystės lopšiu,
Kad parodei man pavyzdžių savo,
Kaip išlikti žmogum tarp žmonių.

Mielas Tėveli, tavo stiprybė nugali viską, tavo meilė sušildo jausmus..
Tų žmonių, kurie tave brangina – nes brangini ir Tu mus.
Tu augini ((dvi)) šakas augančias iš tavo storo kamieno..
Jau greit reikės paleist rankas, o mes dėkosim savo Tėčiui..
Su nuostabia švente! Su Tėvelio dienele!

Tėvų namai – brangiausias lizdas,
Švenčiausia Žemėje vieta.
Tegul likimo nuožmūs vėjai
Čia neužklysta niekada.
Tegul tėveliams mylimiesiems
Bus šilta ir jauku namuose,
Tegul dar šimtą laimės metų
Raiba gegutė iškukuos.

Tėveli, tegul tava širdis ilgai liepsnoja,
Lai tvirtas žingsnis nesustoja,
Lai darbščios rankos gėrį sėja –
Gyvenimą tik įpusėjai!

Taip gera pabūti tėvelio draugijoj,
Kalbėt apie sodžių, klausytis dainų,
Žiūrėti į giedrą ir linksmą jo veidą.
Paglostyti tvirtas raukšlėtas rankas,
Žinoti, kad šito pasaulio draugijoj
Mane saugo mylinčio tėvo malda.

Plaukuose jau sužvilgo sidabras,
Bet tai nieko – gražesnis tapai.
Tavo meilės šypsnių paliesti
Dideli juk užaugom vaikai.
Aš už daug ką turiu tau dėkoti:
Ir už meilę, kurią man davei,
Ir už tai, kad išmokei šypsotis,
Ir už tai, kad beslystant laikei.

Neslėpsiu, tėti, kartais trūko tavo juoko,
Gal tai todėl, kad sunkų kryžių tau likimas skyrė nešt.
Myliu tave, kaip nemylėsiu nieko kito,
Tavosios sielos grožis mane įkvepia gyvent.

Tėveli, tu atnešei saulę su motinėle delnuos…
Atnešei su džiaugsmu, viltimi ir meile.
Tu pats geriausias tėvelis pasaulyje!
Tėveli – su galinga, nerealiai linksma švente!!!

Pailsėk minutėlę, prisėski, tėveli,
Motinėlė jau laukia sugrįžtant pietų.
Pasiilgom tavęs ir suskridome vėlei
Pasidžiaugti tavimi ir namų jaukumu.
Puošia rasos akis, tu suki jas į šoną,
O kukli šypsena šildo mūsų jausmus.
Ir taip miela matyt tave raikantį duoną,
Kad tik būtų sveikatos, o džiaugsmo netrūks.

Kitiems galbūt esi žmogus eilinis,
Bet man, tėveli, tu vienintelis esi,
Nes tavo stiprios rankos kėlė iš klampynės,
Kai niekas netikėjo – tu tikėjai manimi.
Žinok, brangusis, tu mano širdy
Kiekvieną dieną kaip stiprybė gyveni.