Žiūrėti mirčiai į akis, numatyti ją artėjant ir nesistengti savęs apgauti, likti ištikimam sau iki paskutinės akimirkos, nesuglebti ir nepabūgti – tvirto charakterio bruožai. – D. Pisarevas.
Tada, kai aš maniau, kad mokausi gyventi, mokiausi mirti. – L. da Vinčis.
Numirti – tai dar ne viskas: svarbu numirti laiku. – Ž. P. Sartras.
Kuo beprasmiškesnis gyvenimas, tuo sunkiau pakeliama mirtis. – Ž. P. Sartras.
Mirtis baisi, bet dar baisiau būtų suvokti, kad gyvensi amžinai ir niekada nemirsi. – A. Čechovas.
Kiekvienas žmogus visada miršta pernelyg anksti – arba pernelyg vėlai – ir vis dėlto visas jo gyvenimas tą momentą baigiasi, po juo rūpestingai nubrėžiamas brūkšnys, ir prasideda rezultatų suvedimas. – Ž. P. Sartras.
Atkreipkite dėmesį, kaip menkai mirties artėjimas veikia stiprios dvasios žmones, nes kiekvienas jų iki galo lieka savimi. – F. Bekonas.
Trokšti mirties, kai gali gyventi, taip pat silpnadvasiška kaip gailėtis gyvenimo atėjus laikui mirti. – A. Fransas.
Nesvarbu, kiek žmonių eis paskui mano karstą; svarbu, paskui kieno karstus dar teks eiti man. – J. Wasilkowski.
Mirčiai būtina rengtis labiau negu kam kitam. – Seneka.